Kazimierai,

Manau būtų pats laikas išmokti užsiauginti savo maistą bent dalies savo šeimos poreikių patenkinimui. Aprašysiu tris metodus, kuriuos galime pritaikyti buto sąlygomis. Žinoma, tai bus tik daržovių ir prieskonių auginimas, bet visada esti geriau būti pasiruošusiems sunkmečiui ir turėti galimybę nors ką užsiauginti, negu būti užkluptiems netikėtai ir priverstinai badauti arba priklausyti nuo kitų valios (valdžios).
Prieš pradėdamas raginu žmones kaupti ilgai negendančių produktų atsargas: kruopų, konservų, medaus arbatos ir t.t.. Tai puiki investicija.

Hidroponic - lietuviams pažystamas būdas. Dažnas ant palangės esti auginęs svogūnų laiškus. Tai būdas, kuomet vietoje žemės naudojamas vanduo. Šis metodas tinka ne vien svogūnams, taip galima užsiauginti agurkus, pomidorus, salotas ir net braškes. Patartina indą su vandeniu apsaugoti nuo šviesos, kad nesiveistų dumbliai. Savo „daržą“ galite pasidaryti iš plastmasinės dėžės, kurios dangtyje reikia išgręžti skyles plastikiniams puodeliams. Nuotraukoje pavaizduoti specialūs puodeliai, bet tiks ir vienkartinės plasmasinės stiklinaitės, tik jose reikės prigręžioti skylių, kad šaknys galėtų pasiekti vandenį.

Tai vienas paprasčiausių metodų, tačiau tam, kad jūsų „daržas“ bujotų, į vandenį reikia periodiškai įpilti specialų vitaminų ir mineralų tirpalą, bei sekti vandens parametrus (ph, temperatūrą).

Airponic - labai panašus į hidroponic, tik truputį sudėtingesnis metodas. Skirtumas esti tame, kad augalo šaknys nėra pastoviai pamerktos į vandenį, bet periodiškai juo apliejamos. Tai reikalinga tiems augalams, kurių šaknys vandenyje ilgainiui pradeda pūti. Šio metodo realizavimui reikalinga elektra, nes vanduo pompuojamas akvariuminės pompos pagalba, o laiko reguliatorius periodiškai įjungia ir išjungia pompą.

Airponic metodu veikia „Braškių bokštas“, kuris tinka ne tik braškėm, bet ir prieskoniams, gėlėms, todėl dar gali papuošti aplinką kaip dekoracija.

Aquaponic - sudėtingiausias, bet įdomiausias metodas. Tai augalų ir vandens gyvių simbioze paremtas metodas, kuomet augalai sąveikauja su vandens gyviais vieni kitus maitindami ir gerindami aplinką. Asmeniškai aš auginu akvariuminių žuvyčių pagalba, bet vietoj jų galima naudoti vėžius, o pramoninės fermos augina dideles maistui skirtas žuvis.

Nuotraukoje estetiškai atrodanti sistema, kurią galima įrengti daugiabučio kambaryje. Mano asmeninė sistema labiau pritaikyta rūsiui, nėra itin estetiškai atrodanti, bet principas toks pats: apačioje talpykla su vandeniu ir žuvimis, o viršuje - „daržas”. Ši sistema esti gan lepi, svarbu prižiūrėti tiek augalų ir žuvų sąntykį, tiek vandens parametrus, nes vanduo labai greitai gali pasidaryti netinkamas žuvims ir jos visos išgaiš. Kuomet vanduo nepakankamai tręšiamas, kentės augalai. Augalai mėgsta vėsesnį vandenį, o akvariuminės žuvys paprastai esti tropinės, ir mėgsta šiltesnį vandenį. Žodžiu, tai nėra tas atvejis, kuomet sistemą užkūrei ir palikai, čia reikalinga nuolatinė priežiūra. Tai, galima sakyti, mano eksperimentinė sistema, nes tikiuosi kada nors perkelti tai į natūralią aplinką sodyboje, kur galėsiu veisti gėlavandenes žuvis, tvenkinio vandenį galėsiu panaudoti šalia esančio šiltadaržio augalams, o išvalytą vėl sugrąžindamas į tvenkinį.

Jeigu sudomino šie metodai, ieškokite papildomos informacijos, bandykite pasigaminti ir eksperimentuokite, tai tikrai nėra sudėtinga, daug nekainuoja ir smagu.
Sėkmės!

Suverenas iš Ilinojaus