Siekiant asmeninės valdininkų atsakomybės, svarbu neįsitraukti į biurokratinius žaidimus. Mat kontorų viršininkai su Tauta (t.y.savo darbdaviais ir pagrindiniu subjektu) dažniausiai bendrauja per tarpininkus – sekretores. Šios paskirsto klijentų srautus ir nukreipia juos "pagal kompetenciją – atsakingiems darbuotojams". Šitų darbuotojų taip vadinama "kompetencija" baigiasi formaliu atsirašinėjimu, kadangi jie neturi pakankamai įgaliojimų reikalams spręsti iš esmės. Todėl dažniausiai žmogui, naiviai patikėjusiam geromis tarnauti jam turinčio biurokrato akimis, bandymas išspręsti problemas baigiasi karčiu nusivylimu. Standartu galėtų būti Prezidentūros atsakymas: Jūsų laišką gavome, ačiū, kad rūpinatės valstybės problemomis. Kitaip tariant, "eik po velnių, kvaily". Tas "kvailys" – tai Tauta, kuri iš esmės ir esti pati valstybė. Valstybė, kuri žaidžia save, neturėdama tam gerų aktorių, tik dekoracijas ir statistus, t.y. vyksta VALSTYBĖS IMITACIJA. Taip spektaklio veiksmas vyksta visose įstaigose, pradedant Prezidentūra, baigiant teismais. Todėl iš Lietuvos žmonės bėga į ten, kur vyksta tikras veiksmas, tikros spalvos, tikri kvapai, o ne tik dekoracijos.