Gediminas šauniai laikėsi teisme ir įvarė teisėją į kampą - labai gera taktika. Nuo pat pradžių, kai buvo paprašyta visus atsistoti, Gediminas sėdėjo ir tuo parodė, kad jis pats sprenžia, ar jam stotis, ar ne, ir niekas jam nepakomanduos. Šaunuolis! Visi, kurie atsistojo, imkite pavyzdį iš Gedimino. Atsistojomu (paklusnumu) jūs iškarto suteikiate teismui jurisdikciją arba teisę jus teisti. Paaiškinsiu kitas plonybes: teisėja negalėjo patenkinti Gedimino reikalavimo ne todėl, kad neturi dokumento, bet jeigu ji būtų sutikusi parodyti, pripažintų Gedimino viršenybę, nes pakluso reikalavimui. Jeigu taip nutiktų, ji pripažintų, kad negali Gedimino teisti. Teisti galima tik turinčius žemesnį statusą. Kadangi teisėja nesugebėjo išlaikyti savo statuso - Gediminas jai to neleido padaryti - tai ji tokiu būdu “suteršė teisėjos mantiją” ir išėjo iš salės (tam, kad išsivalytų). Kai grįžo, ji lyg niekur nieko pradėjo iš naujo, o teismo standartais tai vadinama “pasikeitė kepurę”. Tai yra daroma tam, kad suklaidintų teisiamąjį, ir kad pastarasis galvotų, jog teisėja tęsia prieš tai buvusį aktą, o juridiškai tai jau visiškai naujas aktas. Kai Gediminas nenusileido, ji antrą kartą suteršė teisėjos mantiją ir išėjo (pabėgo). Štai čia Gediminas padarė klaidą - reikėjo laukti teisėjos pasirodymo trečią kartą, nes išvarius teisėją tris kartus galima garsiai pareikšti, kad byla nutraukta. Apie šias taisykles yra pakankamai daug informacijos internete. Gediminui beveik pavyko. Teisėjos grąsinimas išvesdinti su policija buvo tik grąsinimas, nes Gediminas turėjo pagrindą ten būti - teismo šaukimą, tad policija nebūtų jo išvesdinusi.
Dar vieną klaidą Gediminas padarė neprotestuodamas, kai teisėja pasakė išnagrinėsianti bylą jam nedalyvaujant. Toje vietoje reikėjo iškarto protestuoti, nes taip atimama jo teisė į gynybą. Teisėjai buvo galima priminti, kad pažeisdama Gedimino teises ji praranda teisėjos imunitetą ir ją galimą teisti personaliai, kaip fizinį asmenį. Ji neturi teisės atimti Gedimino teisės gintis, bet Gedimino nutylėjimas reiškia sutikimą, tad nenustebčiau jeigu ji taip ir pasielgs - išnagrinės bylą jam nedalyvaujant. Aišku, tokiu atveju būtų kitas žingsnis - apeliacija, bet būtų buvę geriau viską susitvarkyti iškarto. Nepavyko, ką padarysi, bus pamoka ateičiai.
Kitas dalykas, ar aš nepastebėjau, ar ten nebuvo kaltintojo. Jeigu į teismo posėdį neateina kaltintojas, tai bylą turi nutraukti automatiškai.
Kaip pamatėte iš viso šio cirko, teismai negali teisti žmonių, nebent žmonės pripažysta teismo ar teisėjo viršenybę ir tokiu būdu suteikia jurisdikciją juos teisti. Gediminas puikiai pademonstravo, kad galima ir nesuteikti jurisdikcijos, tuomet teismai ir teisėjai neturi galios. Vienintelis dalykas suteikiantis kitiems galias esti žmonių baimė. Šiuo atveju stalas apsisuko, baimė atsirado teisėjos ir teismo darbuotojo, kurį teisėja pasikvietė į pagalbą, pusėje. Jūsų buvo tik saujelė, o jeigu į kiekvieną posėdį susirinktų pilna salė, tai teisėjai bijotų ir į teismo rūmus įžengti. Lygiai taip pat ir su valdžia - šimtas žmonių jiems tik sukels šypseną, o daugiatūkstantinė minia, tegul ir taiki (neginkluota), bet ryžtinga ir triukšminga valdininkus nejuokais išgąsdins. Spėju, kad būtent tokiam veiksmui žmonės ir kviečia jus vienytis.