1871 metais buvo įkurta korporacinė Amerika ir pakeista konstitucija. Pagal pirminį konstitucijos variantą tarptautinių bankų veikla Amerikoje buvo draudžiama, visi žmonės buvo suverenai ir niekas nemokėjo jokių mokesčių išskyrus rinkliavas už paslaugas. Neperki paslaugų tai ir nieko nemoki. Kad žmonės “nepastebėtų” apgaulės, antroje konstitucijoje šalies pavadinime buvo pakeistas tik vienas žodelis - vietoje “The United States for America” įrašė “The United States of America”.

Dabar apie teisėtvarką. Aš jau rašiau viename iš laiškų apie bendruomeninę teisę (angliškai Common Law), taigi jeigu visas teisines sistemas reikėtų sudėlioti pagal hierarchiją, tai būtų maždaug taip:

1. Kūrėjo, Dievo, Aukščiausiojo, Visatos ar Galaktikos teisė - galioja absoliučiai visiems;
2. Bendruomeninė teisė - galioja visiems suverenams. Kaip palyginimui, moderniame pasaulyje Tarptautinė teisė galioja visoms valstybėms (suverenioms ar nelabai suverenioms šalims). Panašiu principu galioja Bendruomeninė teisė, o Tarptautinė teisė esti viena pakopa žemiau. Bendruomeninėje teisėje esti bendri principai, kurių turi laikytis visi suverenai, o vienu sakiniu būtų galima apibendrinti taip - nedaryk žalos kitiems;
3. Suverenai ir jų privati teisė, o šalių atveju Tarptautinė teisė. Nors abi šias šakas būtų galima dėti ant tos pačios pakopos, šios teisės šakos esti atskiros ir viena su kita nesipina.
4. Konstitucinė teisė. Kitaip sakant, šalies Konstitucija galioja tik toje šalyje, o kadangi suverenas esti kaip atskira šalis, Lietuvos Konstitucija Lietuvoje gyvenančiam suverenui gali ir negalioti, nebent tas suverenas savanoriškai sutinka ir prisiima Konstitucijos subjekto rolę. Kiekvienas suverenas gali turėti arba neturėti savo “konstituciją”, savo įstatymus, kurie gali būti formalūs (rašytiniai) arba neformalūs. Prisiminkime, kad Lietuva esti geografinė vietovė, o Lietuvos Respublika tėra politinė fikcija, veikianti toje geografinėje vietovėje. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje esti pripažinta teisė toje pačioje geografinėje vietovėje kurioje veikia Lietuvos Respublikos jurisdikcija, egzistuoti ir kitiems subjektams su savo jurisdikcijomis (32 straipsnis 4 dalis “Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje” - būtent Lietuvoje, o ne Lietuvos Respublikoje, reiškia kalbama ne apie jurisdikciją, o apie geografinę vietovę);
5. Statutinė teisė, priklausomai nuo šalies dar vadinama Admiroline teise (angliškai Admiralty Law), Jūrų teise (angliškai Maritime Law), arba kaip Lietuvoje - Civiline teise. Tai taisyklių rinkinys Konstitucijoje įvardintiems subjektams - piliečiams, asmenims ir t.t. Tai net nėra tikrieji įstatymai, o įstatymų atvaizdai (angliškai Color of Law) - atrodo kaip įstatymas, bet iš tiesų tai nėra įstatymas. Pagal Konstitucinę teisę, bet koks statutas prieštaraujantis Konstitucijai neturi galios, o suverenui neturi galios ne tik statutai, bet ir visos svetimos Konstitucijos.

Žmonės, kurie save pristato suverenais, neturi laikytis svetimų įstatymų, išskyrus Dievo (Visatos) ir Bendruomeninės teisės. Kaip šioje planetoje po Tarptautinės teisės skėčiu sutelpa visos šalys, lygiai taip pat Lietuvoje po Bendruomeninės teisės skėčiu turi sutilpti visi suverenai ir politinės fikcijos. Kaip ir privatūs suvereno įstatymai, taip ir tapatybė gali būti formali (dokumentai), arba neformali (suverenui dokumentai nėra būtini). Visų suverenų teisės esti lygios. Tie suverenai, kurie sąmoningai jungiasi į politines fikcijas, ar tai būtų Lietuvos Respublika, ar draugijos, brolijos, klubai, visuomeninės organizacijos, tokiu savo veiksmu sutinka su sąlygomis ir taisyklėmis, kurių turi laikytis ir tampa tų taisyklių subjektais. Privaloma sąlyga esti sąmoningas sutikimas. Jeigu jus padarė subjektu be jūsų žinios ir sutikimo, tuomet tai neteisėtas nusikalstamas veiksmas, neturintis juridinių pasekmių. Viskas ko reikia - nesutikti su primestomis taisyklėmis ir tai aiškiai išreikšti.
Pati politinė fikcija nėra suverenas. Lietuvos Respubliką suverenia šalimi gali padaryti tik suverenai - politinės fikcijos kūrėjai, t.y. suvereni šalis savaime nėra suvereni, šalies suverenumą įgalina suverenai - jos sudarytojai, todėl ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pripažystama, kad suverenitetas priklauso tautai arba suvereniems žmonėms (kiekvienam atskirai), o ne jų dariniui - Lietuvos Respublikai. Tai dar vienas įrodymas, kad suverenas esti aukščiau politinės fikcijos.

Sėkmės!

Suverenas iš Ilinojaus

Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, kviečiame paremti: Patreon platfomoje patreon.com/KazimierasJuraitis; Tiesiogiai pervedant per PayPal paypal.me/PressJazzTV; Bankiniu pavedimu - VŠĮ "Kaisakas", LT477300010078090515 Paskirtyje nurodant ''Auka''