Tai, ko mes siekiame, yra nauja ir radikalu, tikriausia to žodžio prasme

Mes žinome, kad tautų likimą lemia asmenybės, o ne parlamentinės daugumos. Parlamentinės demokratijos esmė yra asmeninę atsakomybę naikinanti ir mases šlovinanti dauguma. O iš užkulisių viską tvarko keli tuzinai niekšų ir apgavikų. Aristokratija turi priklausyti nuo nuopelnų, pajėgiausiųjų valdymo ir mažiau pajėgių subordinacijos vadovybei. Bet kokia valdymo forma, kad ir kokia išoriškai atrodytų demokratiška ar aristokratiška, remiasi prievarta. Skirtumas tėra tas, ar ši prievarta bendruomenei yra prakeiksmas ar palaiminimas.

Tai, ko mes siekiame, yra nauja ir radikalu, tikriausia to žodžio prasme. Tai neturi nieko bendro su riaušėmis ir barikadomis. Gali būti, kad vienur ar kitur tai nutiks. Bet tai nėra neatsiejama šio proceso savybė. Revoliucijos yra dvasiniai aktai. Pirmiausia jos pasirodo žmonėse, tada politikoje ir ekonomikoje. Nauji žmonės kuria naujas struktūras. Mūsų norimas pasikeitimas visų pirma yra dvasinis; tai būtinai pakeis esamą padėtį. Daugelyje vyrauja ir ima matytis tai – permainų nuotaika. Rezultatas yra žinančiai akiai matomas žmogaus tipas – savo Tautos, savo šeimos saugotojas.

Pagal savo dvasinius požiūrius toks žmogus daro bekompromisinius reikalavimus politikoje. Jam nėra „jeigu“ ir „kada“ – jam yra „arba – arba“. Mes norime: Lietuvos garbės atgavimo. Be garbės nėra teisės į gyvybę. Savo garbę praradusi tauta atiduoda savo duoną. Garbė yra bet kokios tautinės bendruomenės pagrindas. Garbės praradimas yra tikroji mūsų laisvės praradimo priežastis. Vietoje vergų kolonijos mes norime atkurtos Lietuvos nacionalinės valstybės. Mums valstybė nėra savaiminis tikslas, o priemonė tikslui. Tikrasis tikslas yra visų gyvų tautos jėgų suma.

Šiandien „Lietuvos valstybe“ besivadinanti struktūra nėra būdas mūsų paveldui išsaugoti. Ji tapo jokio ryšio su tauta ir jos poreikiais neturinčiu savaiminiu tikslu. Mes norime panaikinti vergų koloniją ir ją pakeisti laisva tautine valstybe. Pirma turime patenkinti savo tautos kritinius poreikius. Darbo ir atlygio už darbą. Šiandien mūsų turtą žemesnėmis nei rinkos kainomis pardavinėjanti užsienio politika privalo būti visiškai pakeista ir radikaliai susitelkta į tautos erdvės poreikį, padarant būtinas galios politikos išvadas.

Valstybė turi pareigą saugoti individą, jam garantuojant jo darbo vaisius. Tautinė bendruomenė turi būti ne tik frazė. Negailestinga ir ypač efektyvi kova prieš valstybės papirkimą (Lietuvoje valstybės papairkimą įprasta vadinti švelnesniu žodžiu – korupciją). Demokratinis parlamentarizmas galutinai yra susikompromitavęs! Ištikimybės ir tikėjimo grąžinimas į ekonominį gyvenimą. Milijonus apvogusios neteisybės pašalinimas. Tremties bausmė už nusikaltimus tautai! Bekompromisinės programos įgyvendinamos aistringai ją įgyvendinsiančių žmonių. Jokių lozungų, tik gryna energija!

Komentuokite